UAB SK Impeks Medicinos Diagnostikos Centras
      V.Grybo 2. 32/10, Vilnius 2055-LT, laboratorijos tel.: 8-5-2340492, registratūros tel.: 8-5-27009120

GELEŽIES APYKAITOS LABORATORINIŲ TYRIMŲ KLINIKINĖ INTERPRETACIJA

Fe (geležis) – maistinė geležis pagrindinai absorbuojama dvylikapirštėje ir viršutinėje plonųjų žarnų dalyje Fe2+ pavidalu. Kiekvieną dieną yra įsisavinama apie 1 mg geležies. Laikinai geležis yra saugoma žarnų gleivinės ląstelėse kaip Fen3+-feritinas, tai kompleksas fero-hidroksido ar fero - fosfato surišto su baltymu - apoferitinu. Esant pareikalavimui, geležis yra atpalaiduojama iš gleivinės ląstelių į kraują kaip Fe23+ - transferinas su labai mažu laisvos Fe3+ geležies kiekiu. Prieš patekdama į plazmą Fe2+ jonai yra oksiduojami ceruloplazmino į Fe3+ ir surišami su transferinu.

Geležies tyrimai yra naudojami diagnozuojant ir gydant tokias ligas, kaip geležies deficito anemija, hemochromatozė ( liga, kai organizmo audiniuose kaupiasi du geležį turintys pigmentai, hemosiderinas ir hemofuscinas, ir oda turi charakteringą pigmentaciją) bei lėtinės inkstų ligos. Geležies nustatymas yra atliekamas mikrocitinės anemijos ( dėl geležies metabolizmo sutrikimų ir hemoglobinopatijos ), makrocitinės anemijos ( dėl vit. B12, folinės rūgšties trūkumo ir vaistų sukeltų sutrikimų) bei normocitinių anemijų, tokių kaip inkstinė anemija (eritropoetino trūkumas), hemolitinės anemijos, hemoglobinopatijos, kaulų čiulpų ligų ir toksinių kaulų čiulpų pažeidimų diagnozėje ir monitoringe.

Norma: vyrams 10.6 – 28.3 mmol/l; moterims 6.6 – 26.0 mmol/l.

Feritinas – tai geležį saugantis baltymas. Jo molekulinė masė, priklausomai nuo geležies kiekio, yra apie > 440,000, ir susideda iš baltyminio apvalkalo (apoferitino) iš 24 subvienetų ir šerdinės geležį turinčios dalies vidutiniškai apie 2500 Fen3+ jonų (šarminėje izoformoje). Bendra visoms izoformoms yra tai, kad jos susideda iš dviejų skirtingų subvienetų rūgštinio H (sunkaus)-tipo ir silpnai šarminio L (lengvo) –tipo. Šarminiai izoferitinai yra atsakingi už geležies saugojimą ir pagrinde nustatomi kepenyse, blužnyje ir kaulų čiulpuose. Rūgštiniai izoferitinai daugiausiai randami miokarde, placentoje, vėžiniuose audiniuose.

Feritino tyrimai būtini geležies metabolizmo apykaitos sutrikimų diagnozei, gydymo monitoringui, įvertinant geležies atsargas rizikos grupėse bei anemijų diferencinei diagnozei. Feritinas nurodo į prelatentinį ar latentinį geležies trūkumą. Jis taip pat naudojamas diferencijuoti hipoferinę ir hipochrominę anemijas ( lėtinė infekcija ir vėžinės anemijos, sideroblastinės anemijos ar talasemijos). Kadangi feritinas yra ūmios fazės baltymas, dėl to jo vertinimas yra komplikuotas, sergant kepenų ligomis, piktybiniais susirgimais.

Norma: vyrams 30 – 400 mg/l; moterims 15 – 150 mg/l; vaikams nuo 3 mėn. iki 16 m. 20 – 200 mg/l; nuo 2 mėn. iki 3 mėn. 80 – 500 mg/l; vieno mėn. 150 – 450 mg/l.

Transferinas – glikoproteinas, kurio molekulinė masė 79570 daltonų. Jis susideda iš polipepdidinių grandžių su dviem N-glikozidiškai sujungtom oligosacharidų grandinėm ir būna daugelyje izoformų. Transferino sintezė kepenyse priklauso nuo organizmo geležies poreikių bei geležies atsargų. Transferinas yra pagrindinis geležies transportavimo baltymas. Geležies deficito atvejais tranferino įsotinimo laipsnis yra jautrus geležies išeikvojimo indikatorius. Esant sideropenijai, geležies deficito anemija gali būti atmesta, jeigu serumo transferino koncentracija yra žema, taip pat esant uždegimams bei rečiau askorbininės rūgšties deficito atvejais. Įgimtos hemochromatozės skriningui transferino įsotinimo rodiklis homozigotiniams fenotipams būna geresnis rodiklis nei

feritino tyrimas. Anemijų gydymas su eritropoetinu ligoniams su inkstų pakenkimais yra efektyvus tik tuomet, kai organizme yra pakankamai geležies atsargų. Terapijos metu geriausiai yra tirti transferino įsotinimą.

Norma: 2.0 – 4.0 g/l

UIBC (neprisotintos geležies sujungimo geba) – Bendrai transferinas būna įsotintas tik apie 25 – 30 % geležies. Papildomas geležies kiekis, kuris gali būti sujungtas su transferinu vadinamas neprisotintos geležies sujungimo geba (UIBC). Serumo geležies ir UIBC suma vadinama bendra geležies sujungimo geba (TIBC). TIBC pokyčiai siejasi su serumo transferino kiekio kitimais, bet ryšys nėra linijinis ir visai nutrūksta sergant ligomis, kurios sutrikdo transferino rišamąją gebą bei kitų geležį sujungiančių baltymų funkcijas.

Norma: UIBC 19.7 – 66.2 mmol/l; TIBC 40.8 – 76.6 mmol/.