UAB SK Impeks Medicinos Diagnostikos Centras
      V.Grybo 2. 32/10, Vilnius 2055-LT, laboratorijos tel.: 8-5-2340492, registratūros tel.: 8-5-27009120

D-DIMERAI

  D-dimerai – tai fibrino degradacijos produktai. Kada pradeda formuotis fibrininis krešulys dėka koaguliacinės sistemos aktyvacijos, įsijungia ir fibrininio krešulio tirpdymo mechanizmai. Ši sistema vadinama fibrinolitine ir yra labai svarbi krešulių irimui. Mes galime tirti šiuos degradacijos produktus, naudodami D- dimerų testą. Padidėjusi D-dimerų koncentracija yra randama, esant šiom būklėm:

1.      Giliųjų venų trombozė.

2.      Plaučių embolija.

3.      Arterinė tromboembolija.

4.      DIK sindromas ( Diseminuota intavaskulinė koaguliacija).

5.      Hemoragijos.

6.      Traumos, postoperacinės būklės, paskutinis nėštumo trimestras ir ypač po gimdymo (ankstyvom nėštumo komlikacijom susekti), gydomoji trombolizė.

7.      Piktybiniai navikai (yra rasta koreliacija tarp solidinių piktybinių auglių vystymosi laipsnio ir D-dimerų. D-dimerų koncentracijos būna žymiai didesnės esant auglio metastazėms, ir rodo blogą ligos eigos prognozę).

8.      Kepenų cirozė.

9.      IUD (vaisiaus intrauterininė mirtis).

10.  Uždegiminės ligos.

11.  Miokardo infarktas.

12.  Nestabili krūtinės angina.

Įtarus trombogenizaciją, šis tyrimas turi labai ryškią neigiamą klinikinę diagnostinę vertę. Pakankamai jautriu metodu nenustačius D-dimerų plazmoje, venų trombozės diagnozė gali būti atmetama 99,8% atvejų.

Padidėjusi D-dimerų koncentracija kraujyje gali būti dėl plaučių embolijos ar giliųjų venų trombozės. Plaučių arterijos emboliją galima įtarti esant: a) dispnoe reiškiniams; b) pleuralgijai, c) kosint krauju. Dažnai plaučių arterijos trombozė būna aptinkama pavėluotai arba iš viso nediagnozuojama. Taip yra dėl ligų ir sudėtingų klinikinių instrumentinių procedūrų. Šie instrumentiniai metodai dažnai sukelia ligoniui papildomą įtampą, yra brangūs, ne visur atliekami. D-dimerai – laboratorinis rodiklis, leidžiantis atmesti plaučių arterijos emboliją arba giliųjų venų trombozę, jei koncentracija yra mažesnė nei 0,5 mg/l. Giliųjų kojų venų trombozė dažnai pasireiškia skausmu blauzdos srityje, padidėjusiu jautrumu spaudžiant blauzdos sritį, kojos ar blauzdos patinimu. Kai kurie autoriai rekomenduoja skiriamąją koncentraciją laikyti ne 0,5 mg/l, bet 0,3 mg/l. Siekiant patvirtinti trombozės diagnozę, labai svarbu stebėti D-dimerų kitimo dinamiką ir jų lygį.

            D-dimerų nustatymas taip pat yra kompleksinė DIK sindromo diagnostikos dalis. Norint patvirtinti DIK sindromą reikia turėti galvoje, kad nustatant D-dimerus gali būti klaidingai teigiamos ir klaidingai neigiamos reikšmės. Esant trombolizei nėra tiesioginio ryšio tarp reperfuzijos ir didėjančios D-dimerų koncentracijos kraujyje. Jei randamas D-dimerų padidėjimas, galima tvirtinti, kad vyksta trombino ir plazmino gamyba. Tiriant DIK sindromą rekomenduojama nustatyti D-dimerus ir ištirti fibrino/fibrinogeno degradacijos produktus. Jeigu abu rodikliai padidėję, tuomet DIK sindromo tikimybė yra didelė.

            D-dimerų rodiklis naudojamas ir trombolizinio gydymo, naudojant audinių plazminogeno aktyvatorius, efektyvumui įvertinti. Esant adekvačiam trombolizinės terapijos atsakui, D-dimerų koncentracija kraujyje mažėja. Ji gali sumažėti iki nulio.

Norma: < 0.5 mg/l.